Požiūris, kuriuo vadovaujuosi

Esu nuolatinio tobulinimo mokymų lektorė ir praktinių sesijų vedėja. Dirbu su organizacijomis, diegdama nuolatinio tobulinimo sprendimus per praktines sesijas ir mokymus. Mano darbe svarbiausia ne metodai, o tai, kaip jie prigyja realioje kasdienėje veikloje.

Per praktiką įsitikinau, kad metodai patys savaime vertės nesukuria. Jie pradeda veikti tik tada, kai yra pasirinkti sąmoningai, pritaikyti konkrečiai situacijai ir suprantami žmonių, kurie su jais dirba.

Todėl mano darbas dažniausiai prasideda ne nuo mokymų, o nuo situacijos supratimo: kas iš tikrųjų vyksta, ką norima pakeisti ir kokio rezultato siekiama.

Patirtis praktikoje

500+ mokymų ir praktinių sesijų
8+ metai darbo su nuolatinio tobulinimo, procesų gerinimo ir problemų sprendimo temomis

Mano darbo principai

Metodai nėra tikslas – tai priemonė rezultatui pasiekti

Metodai patys savaime vertės nesukuria. Vertė atsiranda tada, kai jie padeda spręsti realius iššūkius ir palaiko organizacijos tikslus. Todėl pirmiausia aiškinamės situaciją, o tik tada renkamės metodus.

Net geri metodai neveikia, jei juos taikome šabloniškai

Kiekvienas metodas turi sąlygas, kuriomis jis veikia. Jei jos ignoruojamos, metodas tampa formaliu pratimu.
Dirbdama vertinu, ką verta supaprastinti, keisti ar visai atmesti, kad sprendimai realiai veiktų kasdienėje veikloje.

Tobulinimą matau kaip procesą, o ne vienkartinį sprendimą.
Dirbame su tuo, kas jau veikia, ir nuosekliai stipriname, o ne bandome viską pakeisti iš karto.

Tobulinimas vyksta palaipsniui, o ne per „tobulus sprendimus“

Situacijos, su kuriomis dirbu

Dirbu su organizacijomis, kurios susiduria su konkrečiais kasdienės veiklos iššūkiais ir ieško sprendimų, o ne bendrų rekomendacijų.

Pavyzdinės situacijos:

  • kai procesai veikia, bet reikalauja per daug pastangų, o rezultatas vis tiek nestabilus

  • kai ta pati problema kartojasi, nors jau buvo bandyta ją spręsti

  • kai rodikliai renkami ir aptariami, bet nepadeda priimti sprendimų

  • kai susirinkimai užima daug laiko, bet neveda prie aiškių veiksmų

  • kai naujų darbuotojų apmokymas priklauso nuo konkrečių žmonių ir improvizacijos

  • kai organizacijos tikslai aiškūs „viršuje“, bet neatsispindi kasdienėje veikloje


Priklausomai nuo situacijos, darbas gali apimti tiek problemų sprendimą, procesų peržiūrą, tikslinių sprendimų diegimą ar mokymus kaip pagalbinę priemonę.

Kontaktai


Viktorija Baranauskaitė
info@viktorija.net

Prenumeruokite naujienlaiškį