Požiūris, kuriuo vadovaujuosi
Esu nuolatinio tobulinimo mokymų lektorė ir praktinių sesijų vedėja. Dirbu su organizacijomis, diegdama nuolatinio tobulinimo sprendimus per praktines sesijas ir mokymus. Mano darbe svarbiausia ne metodai, o tai, kaip jie prigyja realioje kasdienėje veikloje.
Per praktiką įsitikinau, kad metodai patys savaime vertės nesukuria. Jie pradeda veikti tik tada, kai yra pasirinkti sąmoningai, pritaikyti konkrečiai situacijai ir suprantami žmonių, kurie su jais dirba.
Todėl mano darbas dažniausiai prasideda ne nuo mokymų, o nuo situacijos supratimo: kas iš tikrųjų vyksta, ką norima pakeisti ir kokio rezultato siekiama.
Situacijos, su kuriomis dirbu
Dirbu su organizacijomis, kurios susiduria su konkrečiais kasdienės veiklos iššūkiais ir ieško sprendimų, o ne bendrų rekomendacijų.
Pavyzdinės situacijos:
kai procesai veikia, bet reikalauja per daug pastangų, o rezultatas vis tiek nestabilus
kai ta pati problema kartojasi, nors jau buvo bandyta ją spręsti
kai rodikliai renkami ir aptariami, bet nepadeda priimti sprendimų
kai susirinkimai užima daug laiko, bet neveda prie aiškių veiksmų
kai naujų darbuotojų apmokymas priklauso nuo konkrečių žmonių ir improvizacijos
kai organizacijos tikslai aiškūs „viršuje“, bet neatsispindi kasdienėje veikloje
Priklausomai nuo situacijos, darbas gali apimti tiek problemų sprendimą, procesų peržiūrą, tikslinių sprendimų diegimą ar mokymus kaip pagalbinę priemonę.










